TS-LKD Pakruojo skyrius

Kandidatu 2012 metų Seimo rinkimuose Pakruojo-Joniškio vienmandatėje apygardoje patvirtintas TS-LKD Pakruojo skyriaus pirmininkas Jonas Jurgeliūnas. „Tėvynės sąjungos žinių“ skaitytojams pristatome kandidato biografiją bei jo mintis.

J.Jurgeliūnas gimė 1957 m. Meldinių kaime, Pakruojo rajone, 1975 m. baigė Rozalimo vidurinę mokyklą, 1980-aisias Vilniaus valstybiniame pedagoginiame institute įgijo geografijos ir fizinio lavinimo mokytojo kvalifikaciją. Pagal specialybę dirbo Molėtų rajono Inturkės vidurinėje mokykl oje, nuo 1984 m. buvo Valstybinės gamtos tyrimų laboratorijos ichtiologu. Sugrįžęs į tėviškę 1992 m. ėmėsi ūkininkauti. Iš motinos paveldėtą 27 ha žemės ūkį išplėtė iki 1400 ha ir sėkmingai verčiasi žemdirbyste. Neseniai 55-erių metų jubiliejų šventęs kandidatas su žmona Vida augina sūnų Luką. Vyresnysis sūnus Paulius, įgijęs miškininko specialybę, jau ūkininkauja savarankiškai. Laisvalaikiu politikas mėgsta medžioti, keliauti, slidinėti.

–Politikoje esate ne naujokas – daug metų vadovaujate TS-LKD Pakruojo

skyriui, jau penktą kadenciją esate Pakruojo rajono savivaldybės tarybos

narys, dirbate Ekonomikos ir finansų komitete, esate Kontrolės komiteto

pirmininkas. Su kokiomis mintimis einate į didžiąją politiką?

–Įkvepiančiu pavyzdžiu man tapo mūsų partijos pozicija sprendžiant klausimus dėlskandalingo VSD pareigūnų atleidimo. Mačiau, kad šioje situacijoje TS-LKD liko vienintelė partija, kuri tvirtai laikėsi teisingumo principų. Toks pavyzdys mus skatina telktis ir veikti. Tačiau tvyrant įtampai kartais atrodė, jog stokojama ryžtingumo. Jautėme visuomenės nuotaikas ir matėme, jog žmonėms, esantiems toliau nuo šių įvykių centro, ne visuomet buvo lengva suprasti, kodėl buvo priimami vieni ar kiti sprendimai. Jei būčiau išrinktas į Seimą, visuomet stengčiausi palaikyti betarpišką ryšį su vietos gyventojais.

–Pakruojo rajonas – Jums gimtasis. Koks jis yra šiandien ir kokį norėtumėte matyti ateityje?

–Žinant mūsų rajono specifiką reikia pastebėti, jog dešiniųjų partijoms čia nėra lengva, tvirtas pozicijas užima socialdemokratai. Ir nors pastaruoju metu tos pozicijos silpnėja, rotacija vietos valdžioje praktiškai nevyksta, valdančiosios daugumos atstovai pasijunta lyg „karaliukai“, nebaudžiamumastampadidžiule problema. Buldozerio principu taryboje „prastumiami“ visuomenei nenaudingi projektai, nors kartais viešąjį interesą pavyksta apginti. Plačiai yra nuskambėjusi mūsų krašte planuotų įrengti daniškų kiaulidžių problema, tačiau visuomenininkų pastangomis šiuo klausimu pavyko pasiekti teigiamų rezultatų. Žvelgiant apskritai Pakruojo krašto problemos panašios, kaip ir daugelyje kitų rajonų. Didelė bėda yra bedarbystė, bet ne mažesnė ir tai, jog žmonės nebenori dirbti, o siekia gyventi iš pašalpų. Gerai, kad politikai ryžtingiau ima kalbėti apie šią problemą, matau ir teisingų žingsnių. Teigiamai vertinu tai, jog pašalpą gaunantys asmenys siunčiami dirbti viešuosius darbus, tik, manau, kad trūksta tinkamo tų darbų koordinavimo. Niekas neturi nieko gauti nemokamai, manau, kad net ir pašalpą žmogus turi užsidirbti ir jaustis oriai gavęs atlygį už darbą.

–Kokį Jus pažįsta vietos gyventojai?

–Į šitą klausimą man sunku atsakyti, reikėtų paklausti pačių žmonių. Visuomeninę savo veiklą organizuoju vadovaudamasis racionalumo principu: stengiuosi dalyvauti įvairiuose renginiuose, šiuo metu esu „Rotary“ klubo narys, Lietuvos ūkininkų sąjungos Pakruojo tarybos narys.

–Esate ūkininkas – žemdirbys. Kokia šiandien žemės žmogaus kasdienybė,

kokie lūkesčiai, kokios godos?

–Nors pagal profesiją nesu žemės ūkio specialistas, bet ūkininkauju jau 20 metų, todėl šią sritį gerai išmanau. Žinau, jog pagrindinis ūkininkų skaudulys yra netolygios tiesioginės išmokos, lyginant su kitų Europos šalių ūkininkais. Europos Sąjungoje esame nebe naujokai, tačiau konkurencinėje kovoje su senosios Europos ūkininkais nesame lygiaverčiai. Juk tos išmokos nukreipiamos ne tik ūkio gerinimui, bet ir samdomų darbuotojų atlyginimų didinimui. Matau vis dar pernelyg didelį biurokratizmą, perdėtą kontrolę, kuri, manau, trukdo tiek žemdirbiams, tiek verslininkams. Labai sureikšminome ir savo požiūrį į žemės taršą. Manau, kad palyginus, kiek cheminių trąšų savo ūkiuose sunaudoja kitų Europos šalių ūkininkai, tai mūsų ūkiai dar galėtų pretenduoti į ekologinius. Žemės ūkio ministras eina teisingu keliu, tačiau, mano manymu, šioje srityje dar daug kur plyti „nearti dirvonai“.

–Kas, Jūsų manymu, gali lemti sėkmę rinkimuose?

–Geri ar ne bus artėjančių rinkimų rezultatai, labai daug priklausys nuo komandos. Džiaugiuosi savo skyriuje turįs gerų pagalbininkų: Eriką Kižienę, Povilą Karvelį, Alvydą ir Elvyrą Vasiliauskus, Žygimantą Girdzijauską ir kitus. Daug nuveikiame dirbdami ir Pakruojo rajono taryboje. Šią kadenciją ten esame keturiese, ir visuomet stengiamės išlaikyti principingą poziciją, neužsimerkti prieš neteisėtus valdančiųjų veiksmus, besikertančius su įstatymais. Siekdami apginti viešąjį interesą neseniai kreipėmės į prokuratūrą. Džiaugiuosi, kai matau, kad žmonės reaguoja ir teigiamai vertina tokią mūsų poziciją, todėl eidamas į rinkimus tikiuosi, kad mūsų partija laimės ne tik Pakruojo rajone, bet ir visoje Lietuvoje.

Jurga Girdzijauskienė

 Kandidatu 2012 metų Seimo rinkimuose Pakruojo – Joniškio vienmandatėje apygardoje patvirtintas

 TS-LKD Pakruojo skyriaus pirmininkas

Jonas Jurgeliūnas

Foto E. ir S. Kižių.

2012 m. kovo 11 dieną 13.30 val.TS-LKD Pakruojo skyriaus ataskaitinis Susirinkimas Pakruojo Kultūros centro Mažojoje salėje.

Visa šventinė Kovo 11-osios programa Pakruojyje:

10.30 val. Šv. mišios Pakruojo Jonų bažnyčioje;
12.00 val. koncertas Pakruojo Kultūros centre;
13.30 val. TS-LKD Pakruojo sk. ataskaitinis visuotinis Susirinkimas.

SU NEPRIKLAUSOMYBĖS ATKŪRIMO PAVASARIU !

Onos Jurgos Kižytės foto.